Mažiau nei prieš 100 metų infekcijos buvo pagrindinė mirties priežastis. Šiandien sukurtos vakcinos leidžia efektyviai sumažinti šių susirgimų riziką.
Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologinių procesų atsiradimu. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais. Vienus apsaugos būdus, fizikinius ir cheminius barjerus, organizmas turi dar prieš susidurdamas su patogenais. Tokie organizmo apsaugos mechanizmai vadinami įgimtu arba nespecifiniu imunitetu. Kiti apsaugos mechanizmai organizme pradeda veikti tik organizmui susidūrus su svetimomis medžiagomis ir yra toms medžiagoms specifiniai. Tai įgytas arba taip vadinamas specifinis imunitetas. Medžiagos, sukeliančios specifinio imuniteto atsako reakcijas, vadinamos antigenais. Specifinis imunitetas yra labai svarbus apsaugos komponentas nuo svetimų medžiagų. Mes galime padėti savo organizmo susidūrimui su sunkiomis infekcinėmis ligomis laiku nuo jų pasiskiepiję. Kai padidėja specifinio imuniteto neturinčiųjų skaičius, kyla užkrečiamųjų ligų protrūkio pavojus.
IMUNITETAS – MŪSŲ KŪNO GYNYBOS SISTEMA
Nežiūrint pažangos visuomenės sveikatos ir medicinos technologijose, gyvename didelių pokyčių laikotarpyje, kai atsinaujina seniai užmirštos užkrečiamosios ligos, kinta ligų sukėlėjai ir atsiranda naujos, epidemijomis plintančios infekcijos, kurių valdymui reikia naujų vakcinų. Visa tai sąlygoja gilesni žmogaus organizmo, ypatingai imuniteto, pažinimą. Būtent imunologija – mokslas apie organizmo apsaugines sistemas, tampa prioritetine mokslo kryptimi.
Stiprus imunitetas neatsiejamas nuo tinkamos mitybos.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sveikai maitinantis būtų galima išvengti apie 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 90 proc. diabeto atvejų ir apie 30 proc. onkologinių ligų. Deja, spartėjant gyvenimo tempui žmonės vis mažiau laiko skiria maisto gamybai, o dažnas tenkinasi tiesiog pusgaminiais.
Mityba užima pagrindinę vietą imuninių ląstelių vystymesi, palaikyme ir optimaliame funkcionavime ir bet koks trūkumas, dažnai yra sutrikusio imuniteto priežastis. Galvokite, ką valgote. Svarbiausia, kad mityba būtų įvairi, subalansuota ir pilnavertė – tokia, iš kurios organizmas gali natūraliai pasipildyti vitaminų atsargas ir sustiprinti imunitetą.
Mankšta ir kasdienis fizinis aktyvumas – stipraus imuniteto palydovai.
Mankšta ir fizinis aktyvumas – viena svarbiausių stipraus imuniteto sąlygų. Žmonės, kurie per dieną skiria bent 10-15 min. mankštai, turi ne tik daugiau energijos, yra žvalesni ir pozityviau žvelgia į gyvenimą, bet ir rečiau serga peršalimo ligomis. Tiesa, kartais fizinę veiklą ar mankštą gali atstoti ir intensyvi namų ruoša ar darbas sode bei darže. Jei tik turite galimybę – kuo dažniau judėkite gryname ore.
Fizinio krūvio metu pagreitėja kraujo apykaita. Atitinkamai imuninės ląstelės greičiau patenka į visus organus ir audinius. Tai reiškia, kad jos greičiau reaguoja į ligų sukėlėjus. Pastebėta, kad praėjus kelioms valandoms po fizinio darbo, imuninė sistema vėl grįžta į pradinę padėtį. Taigi, norite sveikti – sportuokite reguliariai. Fizinis krūvis iš organizmo mechaniškai šalina mikroorganizmus. Tai vyksta kvėpavimo dėka: mankštos metu kvėpavimas sustiprėja ir suintensyvėja, o taip šalinami virusai ir bakterijos. Kovojant su infekcijomis turi įtakos ir aukštesnė kūno temperatūra, kuri atsiranda intensyvių treniruočių metu.
Miegas padeda palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą.
Tyrimai liudija, jog miego sutrikimai neigiamai veikia baltuosius kraujo kūnelius žmogaus organizme ir jo sugebėjimus kovoti su infekcijomis. Imunitetas yra pažeidžiamas jau tuomet, kai kelias naktis iš eilės yra miegama po 4 valandas ar mažiau. Nors ilgesnės nei įprasta miego valandos mūsų imuniteto gali ir nesustiprinti, tačiau per trumpas ar nekokybiškas miegas jį tikrai susilpnins. Miego metu mūsų organizmas gamina ir išskiria citokinus – baltymus, atsakingus už imuninės sistemos suaktyvinimą, kovą su infekcijomis ir uždegimais. Sutrikus mūsų miegui, atitinkamai sutrinka ir citokinų gamyba, lemianti kasdien vis silpnėjantį mūsų organizmo atsparumą.
