Širdis – mūsų gyvenimo variklis

2015-09-25

Gyd. Gintarė Kasparaitytė

Rugsėjo 29 d. – pasaulinė širdies diena.

Šią dieną mini 90 pasaulio šalių. 1999 m. ją paskelbė Pasaulinė širdies federacija, siekdama atkreipti dėmesį į kardiovaskulinių ligų paplitimą, jų rizikos faktorius, paskatinti sveiką gyvenseną.
Pasaulyje mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius išlieka didelis: netenkama 17 milijonų gyvybių per metus. Dažnai miršta ar lieka neįgalūs darbingo amžiaus žmonės.
Tai skaudi problema Lietuvoje, nes širdies ir kraujagyslių ligos sudaro apie 55% gyventojų mirtingumo (kas antras žmogus Lietuvoje miršta nuo miokardo infarkto ar galvos smegenų insulto). Tai 2 -3 kartus blogesni vidurkiai už Europos Sąjungos rodiklius.

Širdies ir kraujagyslių ligos – sąvoka, apimanti daug ligų. Dažniausios iš jų – miokardo infarktas ir galvos smegenų insultas (pasaulyje kasmet insultu suserga 15mln. žmonių, o kas trečiam iš jų lieka neįgalumo reiškinių).
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu, stresas.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai paskaičiavo, kad vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu 2 kartus sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Keičiant gyvenseną, šių ligų galima išvengti.

Ką daryti, kad sumažintume riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?

  • Nerūkyti. Kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus. Rūkymas sukelia 12% – 14% visų mirčių nuo insulto. Pasyvus rūkymas (kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais tabako dūmais ) nerūkantiems padidina kardiovaskulinę riziką apie 30%.
  • Saikingai vartoti alkoholį. Vyrams — ne daugiau kaip 20g etanolio per dieną, moterims — ne daugiau kaip 10g etanolio per dieną (alkoholis turi daug kalorijų, todėl norintiems sumažinti kūno masę rekomenduojama jo atsisakyti).
  • Didinti fizinį aktyvumą. Fizinis krūvis turi būti didinamas palaipsniui (pradedant nuo 10 minučių pasivaikščiojimo per dieną). Rekomenduojamas krūvis sveikiems žmonėms — 30 min. per dieną 4 – 5 kartus per savaitę. Tinka greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, irklavimas, šokiai. Svarbu padidinti kasdieninį aktyvumą : nesinaudoti liftu – lipti laiptais, į artimiausią parduotuvę eiti pėsčiomis, statyti automobilį toliau nuo įėjimo ir kt. Svarbu pasirinkti mėgiamą veiklą, sporto šaką.
  • Keisti mitybos įpročius. Rekomenduojama:
    • valgyti kuo įvairesnių maisto produktų;
    • riboti druskos kiekį maiste (vengti pasūdytų užkandžių, pvz. traškučių, druską pakeisti citrinos sultimis, česnaku, prieskoninėmis žolelėmis, krienais, garstyčiomis, vietoj konservuotų produktų valgyti šviežius, renkantis prieskonių mišinius būtina atkreipti dėmesį, ar juose nėra druskos; daug druskos yra visose majonezo rūšyse ir padažuose, todėl geriau šiuos padažus ruošti patiems ) žmogaus organizmui per dieną reikia 1 – 2g. druskos, vienas gramas druskos atitinka 5 žiupsnelius;
    • valgyti maisto, turinčio daugiau skaidulų: daržovių (mažiausias rekomenduojamas kiekis — 400g per dieną ), vaisių (mažiausias rekomenduojamas kiekis — 300g per dieną);
    • sumažinkite riebalų kiekį maiste, rinkitės maisto produktus be matomų riebalų (liesa mėsa), liesus pieno produktus, venkite riebių padažų, riebaluose ruoštų patiekalų, nors du kartu per savaitę vietoj mėsos valgykite žuvį (per savaitę reikėtų suvalgyti apie 300g žuvies , ypač jūrinės), patiekaluose mažinkite mėsos kiekį, kepimui ir salotoms naudokite aliejus, ypač rapsų ir alyvuogių; per dieną reikėtų suvalgyti 2 – 3 valgomuosius šaukštus aliejaus;
    • valgykite mažiau cukraus: venkite saldžių gėrimų, saldainių, sirupe konservuotų vaisių, palaipsniui mažinkite cukraus kiekį saldinant kavą, arbatą;
    • kontroliuokite porcijos dydį, tai padės išvengti nutukimo.

Širdies ir kraujagyslių ligų pradžia dažnai būna nebyli, nesukelia ryškių simptomų, todėl kviečiame dalyvauti šiuo metu Lietuvoje vykdomoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.
Ši programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Programos dalyviams 1 kartą per metus šeimos gydytojas nemokamai atlieka gliukozės, bendro cholesterolio ir jo frakcijų koncentracijos kraujyje tyrimą, elektrokardiogramą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus kardiologinės prevencijos centrus detalesniam ištyrimui, o prireikus skiria ar koreguoja gydymą.

Naudota literatūra:

  1. Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Žaneta Petrulionienė, Vilnius 2010m. Vaistų žinios.
  2. Marius Karnickas, 2015m. Internistas.
  3. Gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės rekomendacijos.
Šrifto dydžio keitimas