Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14 d. minima Pasaulinė diabeto diena. Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos. 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį keturiolikmetį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.

Minimos dienos proga – interviu su gydytoja edokrinologe Tatjana Jociene:

Pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančiųjų pasaulyje daugėja palyginti nežymiai (Lietuvoje kartu su suaugusiaisiais jų yra apie 7 700), o antrojo tipo cukriniu diabetu – masiškai. Kas tai lemia?

Visų pirmą skiriasi atsiradimo/išsivystymo priežastys. 2 tipo cukrinį diabetą lemia daug veiksnių, ir tai tikrai daugumai žinomi ir matomi veiksniai:

• Viršsvoris/nutukimas, kurie sąlygoja hiperinsulinemiją ir atsparumą insulinui.
• Taip pat svarbu ne tik nutukimo laipsnis, bet ir tipas. Įrodyta , kad žmonės su centrinio tipo nutukimu ( kitaip visceraliniu, „ obuolio“ tipo, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje), turintys didesnę juosmens apimtį ( vyrams >101,6 cm, moterims > 88,9 cm), bei žemesnį ūgį,  turi didesnę tikimybę susirgti 2 tipo diabetu.
• Sumažėjęs fizinis aktyvumas ( kuo mažiau žmogus juda, tuo rizika didesnė, nes fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį, didiną gliukozės panaudojimą ir jautrumą insulinui).
• Amžius > 45 metų ( kuo vyresnis amžius, tuo žmogus mažiau juda, praranda raumenų masę, daugiau priauga svorio). Tačiau dėl anksčiau minėtų veiksnių 2 tipo CD sparčiai plinta vaikų, paauglių ir jaunų suaugusių tarpe.
• Prediabetas-tai būklė, kai pacientui nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, bet dar neatitinka diagnostinių  2 tipo CD kriterijų. Ir jei laikų nesiimama priemonių šiai būklei suvaldyti, palaipsniui vystosi 2 tipo CD.
• Moterys , sirgusios gestaciniu diabetu ar gimdžiusios didelio svorio naujagimius (> 4 kg) , taip pat turi didesnę riziką sirgti 2 tipo CD.
• Šeimos, kuriose pirmos eilės giminės serga diabetu ( tėvai, broliai ir seserys, vaikai).

Juo daugiau rizikos veiksnių turi žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jam išsivystys diabetas.

Manau kiekvienas mūsų savo aplinkoje turime žmonių su vienu arba net keliais išvardytais rizikos veiksniais.

1 ir 2 tipo cukrinis diabetas: Tai dvi visiškai skirtingos ligos? ir ar jas labai svarbu atskirti?

1 ir 2 tipo diabetą, iš vienos pusės galima pavadinti ir visiškai skirtingomis lygomis ( nes ligos priežastys nėra vienodos, pradžioje dažnu atveju skiriasi ir gydymas), bet iš kitos pusės- ta pačia liga ( nes atokiosios komplikacijos yra tos pačios).

1 tipo cukriniu diabetu serga apie 5-10 % visų diabetą turinčių žmonių, dažniausiai  išsivysto vaikams ar jauniems žmonėms, nors gali pasireikšti bet kuriuo amžiaus laikotarpiu. Tikslios šio tipo diabeto atsiradimo priežastys vis dar nėra aiškios, jos skirstomos į autoimunines ( kai pats organizmas gamina įvairių rūšių antikūnus, kurie sunaikina kasos β ląsteles , ko pasekoje sumažėja insulino sekrecija iki pilno išnykimo) ir idiopatines ( kai antikūnų nerandama, bet insulino sekrecija taip pat sumažėja iki pilno išnykimo). Tačiau manoma, kad daugiausiai reikšmės turi genetika bei tam tikri aplinkos faktoriai, persirgtos virusinės infekcijos.

Taip pat norėčiau išskirti latentinį autoimuninį suaugusiųjų diabetą (LADA), kurį klinikinėje praktikoje mes traktuojame kaip 1 tipo CD, tačiau jis pasireiškia bet kurio amžiaus laikotarpiu ( paprastai vyresniems > 30 metų). Jo metu taip pat nustatomi autoantikūnai, ir stebimas pilnas insulino sekrecijos išnykimas.

O 2 tipo diabeto paplitimas gali siekti net iki 75-97 proc. Visų sergančių diabetu. Juo daugiausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Moksliniuose tyrimuose taip pat nustatomas genetinis polinkis, tačiau daug ryškesnis ryšys stebimas su nutukimu bei fizinio aktyvumo stoka. 2 tipo cukrinis diabetas išsivysto dėl audinių atsparumo/ rezistentiškumo insulinui ar insulino sekrecijos defektų arba dėl abiejų šių priežasčių kartu.

Klinikinėje praktikoje man tikrai ne visada lengva atskirti šiuos diabeto tipus.  Dažnai reikalingi papildomi tyrimai: autoantikūnų prieš insuliną gaminančias ląsteles, insulino apykaitos produktas c-peptidas, kurio stipriai sumažėja sergančiam 1 tipo diabetu, o sergant 2 tipo diabetu pradžioje jo kiekis būna normalus ar net padidėjęs.

Sakyčiau, kad gal ne taip svarbu atskirti, o pirmiausia svarbu laiku nustatyti ir pradėti savalaikį gydymą. Po to dažnai tenka diferencijuoti gydymo eigoje,  kai matai, kad vienas ar kitas gydymo metodas neduoda rezultatų.

Nors cukrinio diabeto diagnostika nesudėtinga, daugumai žmonių ši liga diagnozuojama per vėlai, ypač, jeigu sergama 2-ojo tipo diabetu. Į kokius ligos požymius piliečiams reiktu atkreipti dėmesį?

1 tipo diabetas prasideda staiga, greit progresuoja, ligonio būklė greit blogėja( nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių): prasideda troškulys, ligonis geria daug skysčių, dažnai ir gausiai šlapinasi, atsiranda alkio jausmas, daugiau valgo, tačiau jaučiasi pavargęs, apatiškais, krenta svoris. Negydant , tokia būklė pereina į ketoacidozinę komą, kuri reikalauja gydymo stacionare ar RITS (Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius)

Pajutus šiuos simptomus, į medikus svarbu kreiptis kuo greičiau, kad laiku pradėti gydymą insulinu.

2 tipo cukriniui diabetui būdinga lėtai progresuojanti, dažnai besimptomė eiga( gali trukti nuo kelių mėnesių iki net dešimtmečio). Pacientas taip pat gali jausti nedidelį troškulį, padažnėjusį  šlapinimąsi, ypač naktį, silpnumą , gali būti blogesnis žaizdų gijimas, niežulys, įvairios odos infekcijos.

Kadangi daugeliu atvejų pacientai simptomų nejaučia, 2 tipo CD dažnai diagnozuojamas atsitiktinai profilaktinio patikrinimo metu ar jau išsivysčius jo komplikacijoms.

Todėl manau, kad pacientus turinčius rizikos veiksnius, su viršsvoriu/ nutukimu, su gretutinėmis ligomis, mažai fiziškai aktyvius, būtų tikslinga tirti profilaktikai nuo 45 metų, netgi tuo atveju, kai jų savijauta gera ir nėra jokių skundų ( ar jaunesnius su rizikos veiksniais).

Pasaulyje nėščiųjų diabetas diagnozuojamas nuo 2 iki 20 proc.  nėščiųjų. Pastaruoju metu šią diagnozę išgirsta vis daugiau besilaukiančiųjų. Kokios to priežastys ir ką daryti, jei diagnozavo nėščiųjų diabetą?

estaciniu diabetu vadinamas angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris pasireiškia įvairaus laipsnio hiperglikemija ( gliukozės padidėjimu kraujyje), pirmą kartą nustatytas nėštumo metu.

Nėštumo metu moterų organizme keičiasi hormonų pusiausvyra, padidėja insulino poreikis, tačiau ne kiekvienos moters kasa sugeba produkuoti pakankamai insulino šiam poreikiui patenkinti.

Taip, šią diagnozę išgirsta vis daugiau besilaukiančių moterų, o pagrindinės to priežastys – antsvorio ir nutukimo paplitimas bei pasikeitę diagnostikos kriterijai bei gerėjanti nėščiųjų priežiūra.

Kaip ir 2 tipo CD atveju, nėščiųjų diabetas neturi specifinių simptomu, tačiau yra nustatyti aiškūs diagnostikos kriterijai, remiantis 2013 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos gestacinio diabeto priežiūros rekomendacijomis. Lietuvoje jos patvirtintos ir pradėtos taikyti nuo 2019 m. sausio mėnesio.

Taigi jei pirmo vizito metu pas akušerį-ginekologą cukraus kiekis kraujyje viršija 5,1 mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Visoms nėščiosioms, kurioms pirmo vizito metu nebuvo nustatytas nėščiųjų diabetas, 24–28 nėštumo savaitę atliekamas 3 taškų gliukozės tolerancijos mėginys ir radus bent vieną padidėjusį rodiklį – diagnozuojama nėščiųjų diabetas.

Nėščiųjų diabetas siejamas su didesne galimų komplikacijų rizika tiek vaisiui, tiek motinai ( kraujospūdžio pakilimas, padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis, priešlaikinis gimdymas, Cezario pjūvio op., vaisiaus makrosomija, vaisiaus plaučių nesubrendimas ir t.t.).

Svarbiausia išgirdus diagnozę, neišsigąsti. Nėštumą prižiūrintis gydytojas nukreips Endokrinologo konsultacijai. O jau mes savo ruožtu apmokysim mitybos principų, savikontrolės, išrašysim diagnostinės juosteles, nėščioji galės  stebėti savo glikemijas namuose, įprastinėmis gyvenimo sąlygomis. Daugumai sergančiųjų užtenka laikytis dietos, pritaikytos cukriniu diabetu sergantiems. Aišku nepasiekus rezultatų , skiriamas gydymas insulinu nėštumo laikotarpiu.

Lapkričio 14 – Pasaulinė diabeto diena – ką palinkėtumėte JSPC pacientams, pacientų šeimų nariams?

Pirma, ko palinkėčiau, tai kantrybės ir susikaupimo šiuo sunkiu laikotarpiu, saugoti save ir savo artimuosius ir laikytis  rekomendacijų: higienos reikalavimai, kaukės, mažiau kontaktų tarpusavyje, laikytis atstumo. Nes diabetu sergantys pacientai yra didelės rizikos grupėje sirgti sunkiai, ir mums juos reikia kuo labiau saugoti.

Po pirmo karantino didžioji dalis pacientų, sergančių 2 tipo CD , atvyko su aukštesniais gliukozės rodikliais, priaugę svorį. Įprastas paaiškinimas buvo, kad sėdėjau namie, mažiau veiklos, mažai judėjau, dažniau užkandžiavau. Taigi, antro karantino metu paskatinčiau žmones būti aktyvesniais namie, dažniau mankštintis, išeiti į lauką pasivaikščiot, atrasti sau įdomios veiklos, stengtis sveikiau maitintis.

Taip pat pajutus simptomus, ar pastebėjus, kad artimasis jaučia bet nesikreipia, ar turi daug rizikos veiksnių, palinkėčiau neuždelsti ir laiku kreiptis į savo šeimos gydytoją, arba paskatinti kreiptis artimuosius, kad būtų galima laiku nustatyti ligą ir pradėti gydymą. Taip mes galime užkirsti kelia diabeto išsivystymui, komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.

O svarbiausia palinkėčiau visiems geros sveikatos, susiklausymo bei laimės šeimose.

Ačiū, gydytoja.