Miško ambulatorija:
(Kretingos g. 31)
icon-telefonas(8 46) 35 14 00

I odontologijos skyrius:
(Pievų tako g. 38)
icon-telefonas(8 46) 41 09 30
(8 46) 41 09 35

III šeimos gydytojo skyrius:
(Pievų tako g. 38)
icon-telefonas(8 46) 41 00 13
(8 46) 41 00 24

I, II šeimos gydytojo
Odontologijos skyriai:
(Taikos pr. 46)
icon-telefonas(8 46) 34 19 62
(8 46) 34 18 82

icon-registracija

Taikos pr. 46, Klaipėda, Lietuva

Minima pasaulinė tuberkuliozės diena – kovo 24

Dar neseniai Lietuvoje, spaudoje ir kitomis visuomenės informavimo priemonėmis buvo pranešta apie tuberkuliozės protrūkį, kuris įnešė didžiulę paniką visuomenėje. Vis dar gajus mąstymas, jog tuberkuliozė – tai asocialių, ar blogesnėmis sąlygomis gyvenančių asmenų liga. Deja, ši liga gali paliesti kiekvieną iš mūsų, nepriklausomai nuo amžiaus, statuso visuomenėje ar kitų aspektų. Tačiau, ar iš tiesų ši liga tokia pavojinga ir grėsminga?

Kiekvienais metais kovo 24-ą dieną minima pasaulinė tuberkuliozės diena, todėl apie plaučių tuberkuliozę kalbamės su Jūrininkų sveikatos priežiūros gydytoja radiologe-pulmonologe Romualda Gyliene, kuri sutiko papasakoti apie šią ligą, dar kitaip vadinamą džiova ar baltuoju maru.

Gydytoja, plaučių tuberkuliozė daugeliui žmonių – vis dar mažai žinoma arba įvairiais mitais ir gandais apipinta liga. Prašau, papasakokite, kas yra ši klastinga liga – plaučių tuberkuliozė ir kas yra jos sukėlėjas?

Tuberkuliozė (TB) – tai lėtinė infekcinė, sukelianti granuliomas, liga, kuri gali pažeisti visus žmogaus organus ir sistemas, tačiau dažniausiai pažeidžia kvėpavimo sistemą. Tuberkuliozės sukėlėjas yra tuberkuliozės mikobakterija, kurią atrado R.Kochas, nudažęs sergančiojo tuberkulioze skreplių medžiagą vezuvinu ir metilenomėliu. 1882 m. kovo 24 d. R. Kochas padarė pranešimą Berlyno fiziologų draugijos posėdyje.

Nuo 1982 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimu Tarptautinė tuberkuliozės diena kasmet minima Kovo 24 dieną. Ši diena skirta plačiau informuoti žmones apie šią klastingą ligą.

Lietuva pagal sergamumo tuberkulioze rodiklius vis dar patenka į rizikingiausių Europos valstybių sąrašą, Lietuvoje didėja atsparių vaistams tuberkuliozės atvejų.

Nuo bakterijos atradimo praėjo 137 metai, o TB išlieka aktuali šiuolaikinės Lietuvos sveikatos ir socialinės sistemos problema.

O kaip pasireiškia plaučių tuberkuliozė ir kokie pirmieji jos simptomai? Ar visiems šie simptomai pasireiškia vienodai? Kada žmogui reikėtų sunerimti?

Tuberkuliozės liga specifinių požymių neturi, tai liga, kuri turi daug ,,kaukių”: gali pasireikšti kaip gripas, bronchitas, plaučių uždegimas ir t.t. Dažnai pradžioje sergantis tuberkulioze ligonis neturi jokių nusiskundimų, tik vėliau pažengus ligai gali atsirasti naktinis prakaitavimas, apetito stoka, svorio mažėjimas, greitas nuovargis, karščiavimas (37,1-40°C), vėlesnėse stadijose, tuberkuliozės procesui plaučiuose progresuojant, atsiranda kosulys, skrepliavimas, skausmai krūtinėje, atkosėjimas su krauju.

Jei turėjote artimą kontaktą su tuberkulioze sergančiu asmeniu, be priežasties pradėjo mažėti kūno svoris, po persirgtos viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos ar plaučių uždegimo, bronchito lieka kosulys daugiau kaip 2 mėnesiai, reikėtų pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreiptų plaučių radiologiniam ištyrimui.

Gydytoja, išvardinote pirmuosius plaučių tuberkuliozės simptomus ir užsiminėte apie artimą kontaktą su sergančiu asmeniu. Artimas kontaktas su sergančiuoju – vienas iš užsikrėtimo faktorių? Kaip plinta plaučių tuberkuliozė ir kaip ja galima užsikrėsti?

Viena iš pagrindinių tuberkuliozės plitimo Lietuvoje priežasčių yra stigma (gėda sirgti šia liga) bei žmonių neišmanymas, baimė, kad aplinkiniai sužinos apie jo sergamumą tuberkulioze, sergančiojo tuberkulioze ligos slėpimas net nuo artimųjų, neigimas sergamumo tuberkulioze bei nenoras gydytis, kol jaučiasi pakankamai gerai. Daugelis net nežino, kad tuberkuliozė pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams.

Tuberkuliozė plinta labai lengvai oro – lašeliniu būdu, t.y. kosint, čiaudint, kalbant žmogui, kuris serga plaučių, gerklų, bronchų tuberkulioze. Tuberkuliozės mikobakterijos su oro lašeliais patenka į kvėpavimo takus, plaučių alveoles, kur pradeda daugintis. Iš alveolių mikobakterijos patenka į kraują ir pasklinda po organizmą, pažeisdamos įvairius organus (dažniausiai plaučius).

Rečiau tuberkulioze galima užsikrėsti per maistą, sąlyčio metu, nuo žmogaus sergančio odos tuberkulioze, per placentą (įgimta TB ), jei nėščioji serga tuberkulioze.

Pagrindinis TB šaltinis yra sergantis atvira tuberkulioze žmogus, kurio skrepliuose ar kitose išskyrose yra tuberkuliozės mikobakterijos. Laikoma, kad atvira TB sergantis žmogus per vienerius metus gali užkrėsti nuo 15 iki 35 sveikų žmonių. Didžiausias pavojus užsikrėsti tuberkuliozės mikobakterijomis yra vaikams, artimai bendraujant su sergančiais tuberkulioze suaugusiais, kadangi vaikų imunitetas yra nesubrendęs.

Jei žmogus turėjo artimą kontaktą su tuberkulioze sergančiu asmeniu, ar jis turėtų iš kart vykti į gydymo įstaigą tikrintis sveikatą? Ar gali būti taip, kad žmogus po kontakto su sergančiuoju gali būti užsikrėtęs, t.y. infekuotas, tačiau nesusirgti? Ar vis dėl to visi infekuotieji suserga tuberkulioze?

TB infekuotumas – tai ne liga, tai būklė, kai žmogus užsikrėtė nuo kito žmogaus tuberkuliozės mikobakterijomis, bet dar neserga. Toks žmogus nepavojingas aplinkiniams ir negali užkrėsti kitų žmonių. Tokiam žmogui atliktas tuberkulino odos mėginys ar serologinis gama interferono testas būna teigiami.

Tuberkulino mėginys rodo, kad žmogaus imuninė sistema ,,prisimena’’ buvusį kontaktą su tuberkuliozės sukėlėju. Galimybė infekuotam asmeniui susirgti tuberkulioze yra 10-15 % 2-5 metų bėgyje. Tai ypač svarbu vaikams, kurių imuninė sistema pilnai nesusiformavusi. Ar toks pacientas serga plaučių tuberkulioze, parodo rentgeno ir skreplių mikroskopiniai tyrimai.

Kokia žmonių grupė turi didžiausią tikimybę susirgti plaučių tuberkulioze?

Plaučių tuberkulioze dažniausiai suserga tie infekuoti asmenys, kurie turi žalingų įpročių: rūko, nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, netinkamai maitinasi, pervargsta, neišsimiega, patiria nuolatinį stresą. Taip pat didesnė tikimybė susirgti yra tiems pacientams, kurie serga kitomis ligomis: ŽIV, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, gauna biologinį gydymą, vartoja kortikosteroidinius (priešuždegiminius) vaistus, imunosupresantus (žmogaus imunitetą slopinančius) vaistus.

Įtarus, jog žmogus serga plaučių tuberkulioze, kokie tyrimai atliekami siekiant nustatyti šią ligą? Kaip jie atliekami?

Pagrindinis ir paprasčiausias tyrimas nustatant tuberkuliozę yra krūtinės ląstos radiologinis ištyrimas, esant reikalui atliekama ir krūtinė kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas. Taip pat diagnozuojant plaučių tuberkuliozę svarbu atlikti respiracinių ėminių, kt. organų išskyrų tyrimus dėl tuberkuliozės mikobakterijų, histologinius audinių tyrimus.

Vis dėl to atlikus tyrimus ir diagnozavus plaučių tuberkuliozę, pacientus labai išgąsdina šios ligos gydymas. Papasakokite, kaip gydoma ši liga? Ir ar ji išgydoma?

Neneigsiu, tuberkuliozės gydymas yra ilgas ir sudėtingas ir priklauso nuo jos formos: jautri ar atspari vaistams tuberkuliozės forma. Pacientai stacionare ir ambulatoriškai gydomi nuo 6-8 iki 24-36 mėn. Ambulatoriškai besigydančių pacientų tarpe dažni tuberkuliozės gydymo nutraukimo atvejai, to pasekoje išsivysto vaistams atspari plaučių tuberkuliozė. Tai ypač aktualu Lietuvai. Pagrindinė atsparios TB problema – nenorintys gydytis ar baigti visą reikalingą prieš tuberkuliozinį gydymo kursą suaugusieji. Nuo tokių ligonių užsikrečia ir suaugę, ir vaikai. Tačiau laiku išaiškinus ir skyrus atitinkamą gydymą pagal išaiškintą tuberkuliozės formą, gydymas dažnai būna sėkmingas ir pacientas pasveiksta.

PSO patvirtinta tuberkuliozės gydymo DOTS (directly observed treatment short course) strategija – tiesiogiai stebimas trumpo gydymo kursas – Pasaulio banko įvardyta kaip viena iš ekonomiškai efektyviausių tuberkuliozės kontrolės priemonių, leidžiančių pasiekti geriausius tuberkuliozės gydymo rezultatus, t.y. kada tuberkulioze sergantis pacientas nuo pirmos iki paskutinės dienos medicinos personalo kontrolėje sugeria vaistus.

Visuomenė turėtų būti suinteresuota rūpintis savo sveikata, kad sergančių šia liga mūsų aplinkoje būtų kuo mažiau, t.y. kad sergantis žmogus kuo greičiau patektų šeimos gydytojo bei gydytojo specialisto žinion, o patvirtinus tuberkuliozės diagnozę, būtų izoliuojamas ligoninėje ir gydomas bei išgydomas.

Tarptautinę tuberkuliozės dieną kviečiu visus būti budriems:

Pasitikrinti savo sveikatą kasmet, ypač būtina reguliariai tikrinti vaikus.

Kosint, čiaudint – užsidengti burną ir nosį ranka ar servetėle.
Patalpas, kambarius – valyti tik drėgnu būdu, gerai jas vėdinti.

Šrifto dydžio keitimas