Alzheimerio liga: stabilus bauginantis progresas

2015-09-15

atricle-imageGyd. Lolita Rapolienė

Rugsėjo 21- Tarptautinė Alzheimerio ligos diena

Kiekvienas iš mūsų savo šeimoje ar aplinkoje susidūrėme su žmonėmis, varginamais atminties problemų. Skaičiuojama, kad atminties sutrikimais skundžiasi 50-80 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Tyrimais atminties sutrikimai patvirtinami apie 40 proc. vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių, o 10-15 proc. jų kasmet išsivysto demencija (lot. dementia – beprotybė).

Kas tai yra demencija? Demencija – tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Viena dažniausių demencijos priežasčių yra Alzheimerio liga (AL) (apie 60% visų demencijų). AL aprašė vokiečių psichiatras Alois’as Alzheimer’is 1906 metais. Priežastys nežinomos, reikšmingas ir genetinis polinkis.

AL- pirminė degeneracinė smegenų liga, kuri pasireiškia didėjančia smegenų atrofija ir kurią lydi smegenų funkcijų sutrikimas, vedantis į visišką silpnaprotystę. AL atvejų dažnėja, nes daugėja vyresnių žmonių. Atlikti tyrimai rodo, kad demencijos paplitimas dažnėja tarp vyresnių žmonių: jei tarp 65-69 m. amžiaus žmonių demencija serga iki 5,1 proc., tai tarp vyresnių nei 90 m. – daugiau nei 30 proc. žmonių. Alzheimer’s Disease International duomenimis, pasaulyje yra virš 44 milijonų žmonių, sergančių Alzheimerio liga ar kita susijusia demencija. Kiekvienais metais diagnozuojama 9.9 milijonai naujų AL atvejų. Tik 1 iš 4 žmonių, sergančių AL, liga yra diagnozuota. Daugiausiai sergančiųjų yra Vakarų Europoje, mažiausiai- Sub-Sacharinėje Afrikoje (piečiau Sacharos dykumos). Lietuvoje AL serga apie 40 tūkst. gyventojų (2014), skaičius yra augantis (pav.).

World Alzheimer Report 2015 apskaičiavo, kad kas 3 sekundes pasaulyje vienas žmogus suserga demencija. Sergančiųjų skaičius kas 20 metų dvigubėja ir manoma, kad 2030 metais ligos paplitimas sieks 74.7 milijonus, o 2050 metais- 131.5 milijonų. AL užima trečią vietą tarp brangiausių susirgimų. Skaičiuojama, kad bendros išlaidos sergantiems AL 2015 metais sieks $605 bilijonus JAV dolerių.

Rizikos faktoriai susirgti AL: vyresnis amžius, moteriška lytis, arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, hipercholesterolemija, cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, buvusios galvos smegenų traumos, rūkymas, alkoholio vartojimas, socioekonominė padėtis, išsilavinimas, Dauno sindromas šeimoje, genetika (APP, PS-1, PS-2, APOE ∈4, AKF, kt.). Šiuo metu daug dėmesio skiriama biocheminiams ir genetiniams tyrimams. Radiologiniai ir klinikiniai cerebrospinalinio skysčio (likvoro) tyrimai rodo, kad AB42 (beta amiloido forma, turinti 42 amino rūgštis) kiekis pradeda mažėti 25-eri metai, o jo plokštelės pacientų smegenyse matomos 15 metų iki pasireiškiant simptomams. Ypač tai būdinga pacientams, turintiems šeimyninę Alzheimerio ligos istoriją (prospektyvinės kohortinės studijos DIAN (Dominantly Inherited Alzheimer Network) duomenys. Mokslininkų teigimu, DIAN studija nubrėžė Alzheimerio ligos diagnostikos ir gydymo gaires ištisam dešimtmečiui, tačiau norint patvirtinti gautus duomenis, reikia patikrinti daugiau nei 200 įvairių genų mutacijų, kurios lemia šeimyninę Alzheimerio ligos formą.

AL tipai: ankstyvoji, prasidedanti iki 65 m. (retesnė, greičiau progresuoja, labiau nukenčia aukštesniosios smegenų žievės funkcijos – kalba, praktinės veiklos įgūdžiai; ir vėlyvoji, prasidedant po 65 m. (dažniausia forma).

Ligos stadijos: pradinė stadija – trukmė 2-3 metai (lengvi ir dažnai nepastebimi požymiai: silpnėja ligonio atmintis, keičiasi elgesys, atsiranda nerimas, bejėgiškumas, depresija, gali būti kliedesiai); išsivysčiusi stadija – trukmė 3-6 metai (ryškūs požymiai ir problemos, sutrikdantys normalią kasdieninę veiklą: ligoniai praranda orientacija, nesupranta kalbos, negali pavadinti daiktų, nesugeba rašyti bei skaityti); galutinė stadija – trukmė 8-10 metų (visiška priklausomybė dėl ryškios fizinės negalios, sutrinka mąstymas: atsiranda primityvūs rijimo, čiulpimo, čepsėjimo refleksai; ligoniai nebelaiko šlapimo, išmatų; miršta nuo šalutinių ligų).

Ligos diagnostika. Šiuo metu Alzheimerio liga nustatoma pagal simptomus – orientacijos ir atminties sutrikimą, pacientai atlieka psichologinius testus (laikrodžio piešimo testas, MMSE, Blesed’o ir kitos), rodančius, ar tikrai tie sutrikimai yra. Tyrimui patvirtinti atliekama galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas, kurių radiologinis vaizdas parodo kai kuriuos smegenų pakitimus.

 

AL komplikacijos: Elgesio ir psichikos problemos (agresija, sujaudinimas, klajojimas, nebendravimas), metabolinės (infekcija, dehidratacija, toksinis vaistų poveikis, bloga mityba), griuvimai, šlapimo nelaikymas, depresija (1/3 ligonių), savižudybė (ankstyvose stadijose, jei yra depresija).>

Ligos gydymas: medikamentinis (etiologinis: donepezilis, takrinas, memantinas, rivostigminas) bei simptominis (antidepresantai, neuroleptikai, benzodiazepinai ir kiti).

Kada reikia tirti dėl demencijos?

  • Kognityvinės funkcijos pasikeitimai: naujai atsiradęs užmaršumas, sunkesnis bendravimas, sunkumas ieškant žodžio, dezorientacija, bendrų faktų nežinojimas.
  • Asmenybės pasikeitimai: netinkamas draugiškumas, atsiribojimas, perdėtas flirtavimas, greitas susierzinimas.
  • Probleminis elgesys: klaidžiojimas, ažitacija, bruzdumas, nerimastingumas, naktinis aktyvumas.
  • Psichiatriniai simptomai: atsiribojimas ar apatija, depresija, įtarumas, nerimas, nemiga, baimingumas, paranoja, , haliucinacijos.
  • Kasdienės veiklos pasikeitimai: pasimetimas, valgio gaminimo procedūros pamiršimas, neprisižiūrėjimas, nepasirūpinimas namais, sunkesnis tvarkymasis su finansais, klaidos darbe, sunkumai apsiperkant.

Kas yra normalu? – kartais pamiršti vardus ar susitikimus, kartais pamiršti, ko ėjai, ieškojai ar norėjai pasakyti, kartais pamiršti savaitės dieną, priimti abejotiną sprendimą, nepadėti raktų į vietą, jaustis liūdnam ar nuvargusiam nuo darbų.

Alzheimeris ir kitų rūšių demencijos ligos gali būti sudėtingas iššūkis, ne tik asmeniui, kuriam diagnozuota liga, bet taip pat jų šeimos nariams bei artimiesiems. Esant sunkiai AL formai 50 proc. atvejų prireikia >10 val. priežiūros per dieną. Demencija sergančiųjų slaugymas gali būti sunkesnis nei suaugusio žmogaus su fizine negalia slauga, nes: su demencija susiję elgesio problemos, dezorientacija ir asmenybės pasikeitimas; yra globėjo izoliavimasis dėl sergančiojo keliamų problemų; ribotas sergančiojo demencija gebėjimas išreikšti dėkingumą ir dėl to įkvėpimo globai stoka; progresuojančiai blogėjanti ligonio būklė, dėl ko nebelieka tikėtinų teigiamų globėjo indėlio rezultatų ateityje. Rūpinimasis, Alzheimeriu ar demencija sergančiu ligoniu, kartais gali tapti slegiančia našta, tačiau kuo daugiau turėsite informacijos ir paramos, tuo geriau galėsite suprasti, padėti ar rasti geriausią slaugos būdą savo artimiesiems.

Slaugymo ypatumai

Planuojant kasdienę veiklą ir bendraujant su sergančiuoju svarbu pasitelkti aiškias, vienpakopes instrukcijas, neverbalines nuorodos ir pan. Nepamiršti, kad dirbama su pagyvenusias žmonėmis, ne dėl jų ar už juos. Jei ligos pradžioje užtenka sergančiajam priminti atlikti užduotis, vėliau – padėti pradėti atlikti veiksmą, o toli pažengusiosiose ligos stadijose – jau ir padaryti. Leisti kiek įmanoma daugiau viską atlikti pačiam pacientui – didėja paciento savarankiškumas, pasitenkinimas savo sugebėjimais.

Orientacijos palaikymui: didelis laikrodis (nerekomenduojami skaitmeniniai laikrodžiai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis su nurodyta data ir savaitės diena, dienos-nakties kalendorius; rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų, pvz., ant virtuvės reikmenų (primena pamirštus daiktų pavadinimus); sieninė žinučių lenta, skirta verbalinėms ir vizualinėms žinutėms, pvz., „ laikas gerti vaistus“, rašytinė informacija turėtų būti parašyti juodai baltame ar geltoname fone; daiktų dėžutė su dažniausiai nerandamų daiktų paveiksliukais (raktai, piniginė, pensininko pažymėjimas); vaistų priminimo dėžutė.

Apie 65 proc. sergančiųjų demencija linkę pasimesti. Rekomendacijos klajojimo ir pasimetimo išvengimui: kur draudžiam eiti, pažymėti dideliais, aiškiais draudžiančiais ženklais (stop, neiti); kambario duris pažymėti aiškiais ženklais (lentelė su vardu); įrengti papildomas išorinių durų spynas netipinėse vietose (apsaugoti nuo išėjimo į lauką); kiemą aptverti, užrakinti; langai turi būti su saugiu atsidarymo mechanizmu, ribojančiu pilną lango atsidarymą; paslėpti daiktus, galinčius paskatinti eiti į lauką (paltus, batus, rankines); įsirengti sistemą, garsiniu signalu perspėjančią apie atidaromas laukujes duris; sergantysis galėtų turėti identifikacinę kortelę. Jei ligonis pasimetė- paiešką skelbti nedelsiant!

Gebėjimai gaminti maistą sutrinka anksti, dažnesni sužeidimai, nudegimai, gaisrai. Rekomenduojama virtuvėje paslėpti tuos prietaisus ir įrankius, kurie gali būti potencialiai pavojingi (peiliai, trintuvės, smulkintuvai, pjaustyklės) ir kuriais ligonis nebemoka naudotis; maistą šildyti mikrobangų krosnele, duodant aiškias instrukcijas; įrengti gaisro ir dūmų detektorius.

Naudojimosi tualetu rekomendacijos: tualeto ir vonios duris nudažyti išsiskiriančia spalva; pažymėti labai aiškiomis nuorodomis (WC, tualetas); užtikrinti, kad kelyje iki tualeto nebūtų kliūčių; tualeto ir vonios kambario duris palikti praviras, kad ligonis žinotų, kad viduje nieko nėra; tualeto dangtis turi būti kontrastingos spalvos (skirtingas, nei grindų spalva); palydėti į tualetą, jei prašosi; pastatyti kėdę-tualetą (jei reikia); aprengti paprastą aprangą, kad lengviau nusirengtų; jei reikia, priminti, kad nueitų į tualetą.

Rekomendacijos higienos palaikymui: sukurti higienos rutiną, pacientą įkalbinėti maudytis, o ne versti (nedidinti agresijos rizikos); užtikrinti privatumą, užtikrinti, kad pacientas jaustųsi patogiai ir šiltai aprengtas vežamas į vonios kambarį, jei įmanoma leisti eiti pačiam. Vanduo, patalpa, rankšluosčiai, antklodė turėtų būti šilti. Jei matoma, jog maudymas išprovokuoja skausmą, 30-40 min. prieš maudant skirti nuskausminančius vaistus.

Demencija sergantys dvigubai dažniau patiria šlaunikaulio lūžimus, todėl rekomenduojama griuvimo profilaktika: laiptų pakopų kraštus pažymėti kontrastinga spalva, laiptų turėklai turi būti tvarkingi, tinkamame aukštyje, laiptų aikštelės turi turėti apsaugines tvoreles. Reikia vengti mažų, slystančių kilimėlių ant grindų, įrengti pasilaikymo turėklus koridoriuje, vonioje, tualete. Naudoti, jei reikia, stabilumą palaikančius įtaisus, šlaunikaulių apsaugas. Saikingai duoti raminančius.

Dėl ribotų finansinių sugebėjimų vengti grynų pinigų operacijų, apsauga nuo išeikvojimo, sąskaitos tvarkymas pagal įgaliojimą, elektroninė bankininkystė. Vėliau piniginius reikalus turės tvarkyti įgaliotas asmuo.

Dėl demencijos nukenčia vairavimo įgūdžiai, o neleidžiant vairuoti pagilėja nepriklausomumo praradimas. Reikia stebėti, kada atsiras nesaugaus vairavimo požymiai: avarinė situacija buvusi prieš 1-5 m. riboja vairavimą; agresyvus ar impulsyvus elgesys; globėjai ar slaugytojai pastebi nesaugų vairavimą; MMSE balai 24.

Atmintinė artimiesiems, kurie gyvena ar slaugo pacientą, sergantį demencija:

    Jeigu jis atsisako bendradarbiauti su jumis, neįrodinėkite, neverskite jo, o atidėkite veiklą kitai dienai.

  • Demencija sergantys dažnai nesugeba paaiškinti savo elgesio ir dėl to jaučiausi bejėgiai bei nuliūdę.
  • Kai jis yra sunerimęs, geriausia pagalba jam yra jūsų ramybė bei realus situacijos vertinimas.
  • Artimieji ir kiti besirūpinantys asmenys turėtų skatinti juos atlikti jiems skirtas užduotis, o ne versti ar priekaištauti, kad jiems nesiseka.
  • Skatinkite juos būti savarankiškais: per didelis rūpestis ir globa verčia juos pasijausti visiškai neįgaliems ir sumažina jų savivertę.
  • Jeigu jie pergyvena dėl savo nesėkmių, stenkitės jų nekritikuoti, o palaikyti ir padėti išreikšti savo jausmus, baimes, rūpesčius.
  • Atminkite, kad būtina gerbti jų teises į privatumą.

Demencijos profilaktika

The World Alzheimer Report 2014 kritiškai įvertino modifikuojamų rizikos veiksnių įrodymus ir nustatė, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas 4 potencialiems veiksniams: vystymuisi/raidai, psichologinei ir psichosocialinei gyvensenai ir kardiovaskulinei būklei. Epidemiologiniais duomenimis patvirtintos pagrindinės prevencijos strategijos: kardiometabolinių rizikos veiksnių šalinimas, neuronų rezervų didinimas ir nervų sistemos apsauga.

Rekomenduojamas aktyvus kognityvinis (pažintinis) funkcionavimas, fizinis aktyvumas, socialinė veikla. Dalyvavimas įvairioje veikloje demencijos riziką per 6 m. sumažina 50 proc. (RR = 0,54–0,58) (Wang et al 2002). Protinė veikla – labai aktualus dalykas, nes nelavinamos smegenys nyksta. Žmonėms, kurių gyvenimas nėra monotoniškas, kurie kelia sau naujas užduotis, turi įvairių užsiėmimų, pomėgių, kurių veikla įvairiapusė, tikimybė išvengti kraujagyslinės demencijos yra didesnė, nes jų smegenys nuolat treniruojamos. Dar vienas svarbus veiksnys – miegas. Nekokybiškas miegas smarkiai sumažina smegenų atsigavimo galimybes, jose vykstančių cheminių procesų atkūrimą. Mitybinės rekomendacijos: Viduržemio jūros dieta, didesnis žuvies, polinesočiųjų riebalinių rūgščių kiekis, vaisiai, daržovės, kurios mažina oksidacinį stresą. Būtina gera hipertenzijos ir cukrinio diabeto kontrolė, padidinto cholesterolio kiekio mažinimas, širdies ritmo kontrolė ir metimas rūkyti.

Sunku pasakyti, kur ir kada atsiras didesnės gydymo galimybės, bet AL tyrimams skiriama daug bilijonų dolerių, šimtai laboratorijų susikoncentravę į demencijos gydymą ir prevenciją. Reikia būti optimistais, kad vieną dieną AL, kaip ir vėžys, širdies ligos ir AIDS galės tapti išgydoma.

Įtarus, kad jūsų artimajam yra atminties sutrikimų, reikėtų kreiptis į savo bendrosios praktikos gydytoją, kuris įvertins esamus simptomus ir nukreips tolimesniam ištyrimui į atminties kabinetus, psichiatro konsultacijai ar stacionarinei pagalbai. Esant pažengusiai ligos stadijai, kuomet reikalinga nuolatinė slauga bei priežiūra, galima kreipti į slaugos ligonines, kur pacientas gali būti gydomas iki 4 mėnesių per metus ar globos namus, kur bus prižiūrimas bei slaugomas iki savo gyvenimo pabaigos.

Jums gali padėti:
Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija (LALA), Vilniaus Alzheimerio klubas B. Sruogos 36-14, Vilnius, tel.: 85 276 79 40, el. paštas d.andriuliene@gmail.comwww.alzheimeris.lt;
Klaipėdos Alzheimerio klubas el. paštas vilijakr@one.lt, tel. 8 682 20932;
Senelių Alzheimerio globos (slaugos) namai “Amžiaus žiedas” www.alzheimerioistaigos.lt

Paruošta pagal: Dougherty, Long, 2003, Dunn et al., 2002; Macijauskienė, 2008; Rowe, Glover, 2001 Rowe, Bennett, 2003; Rowe et al., 2004 Karlawish et al., 2004, Widera et al., 2011; Dovilė Jankūnaitė 2011; Bateman R, et al 2012; Jurgita Knašienė LSMU MA Geriatrijos klinika; www.alzheimers.net/resources/alzheimers-statisticswww.alz.co.uk/research/world-report

Šrifto dydžio keitimas